2012-02-08

Kretingoje, Klaipėdoje ir Gargžduose akimirksniu buvo išdalyta tūkstantis šventintos šv.Agotos duonos kepaliukų. Tokia akcija jau aštuntus metus rengiama brolių pranciškonų iniciatyva.
 

Kretingoje prie nemokamai dalijamos šventintos Agotos duonos praėjusį sekmadienį nutįso ilga žmonių eilė.  D.Šypalio („Pajūrio naujienos”) nuotr.

Šv.Agotos dieną, vasario 5-ąją, net spaudęs speigas nebaugino šventintos duonos gauti norinčių žmonių.

Po pamaldų jie būriavosi prie dalijamos šv.Agotos duonos kepalėlių, kurie, žmonių įsitikinimu, namus saugo nuo gaisrų ir nelaimių.

Kretingoje, kurioje 2005 metais buvo pradėta ši tradicija, sekmadienį buvo išdalyta 400 kepalėlių. Dar 600 kepalėlių atiteko Klaipėdos ir Gargždų parapijų tikintiesiems.

Duoną šventinantys pranciškonų vienuoliai žmonėms linkėjo, kad namuose laikoma ar į kelionę paimta šventinta šv.Agotos duona visus apsaugotų nuo nelaimių.

Po 100 gramų sveriančius ruginės duonos kepaliukus Šv.Agotos dienai specialiai iškepė bendrovė „Klaipėdos duona”.

Ši pranciškonų vienuolių sumanyta akcija įmonei kainavo apie tūkstantį litų.

Kretingoje pradėta tradicija kasmet plečiasi, apima vis naujas parapijas.

Kankinė išgelbėjo Siciliją nuo ugnikalnio

Pasak legendos, trečiame amžiuje Sicilijoje gyvenusi ir save Kristui paaukojusi Agota atstūmė ją suvilioti bandžiusį Romos imperijos prokonsulą. Tada jo įsakymu Agota buvo uždaryta į viešnamį.

Prievartai besipriešinanti mergina buvo žiauriai kankinama ugnimi, o jos kūnas plėšomas žnyplėmis, kurios dažnai vaizduojamos šv.Agotos paveiksluose.

Praradus viltį laimėti merginos palankumą, prokonsulo paliepimu ji buvo sudeginta. Tačiau sudegus kūnui ugnies nepaliestas išliko jos šydas ir iš karto tapo relikvija.

Pasak raštų, per šv.Agotos mirties metines išsiveržus Etnos ugnikalniui, žmonės nuo jos kapo paėmė stebuklingą šydą, nunešė prie įkaitusios lavos ir ji nustojo veržtis.

Nuo tada šv.Agota tapo ne tiktai Sicilijos globėja, bet ir gelbėtoja nuo ugnikalnių išsiveržimo, o vėliau – ir nuo gaisrų.

Lietuviai nuo seno garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdieninį maistą – duoną. Vasario 5-ąją buvo kepama duona, atliekamos aukojimo apeigos Žemynai ir Žemėpačiui. Tikėta, kad apeigose pašventinta duona pagelbėja kilus gaisrui, saugo nuo ligų.

Atėjus krikščionybei senoji lietuvių šventė sutapatinta su Šv.Agotos varduvėmis. Duona šią dieną pradėta šventinti bažnyčiose.

Šaltinis: „Lietuvos Rytas"